VISKAM YRA LAIKAS PO SAULE

„Na, man tai jau taip nenutiks!“ – pamenu, mąstydavau su šypsenėle klausydamasi žmonių, šmaikščiai juokaujančių apie vieną ar kitą pažįstamą, ištiktą viduramžio krizės. Vienas motociklą nusipirko, kita 16-metės įvaizdį bando „išlaužti“.

Aš juk nesibaiminu raukšlių, susimetusių ties akimis, nei metų skaičius manęs nejaudina. Na, mane tai tikrai aplenks.

Na,  ir  ką  manote?  Šiomis  dienomis vis pagaunu save liūdnai mąstant ir dėliojant:  „O  kas  toliau?  Vaikai  paauginti, vyresnioji  jau  pasirengusi  iš  namų  „išskristi“ į universitetą. Vystyklai išskalbti, pasakos pasektos, lopšinės sudainuotos, medžiai pasodinti, namas pastatytas. Tik tai,  ko  nepavyko  išmokyti  vaikus,  akis bado.“

O kur toliau? Ar dar bus džiaugsmų, ateitis, ar tik senatvei beliko ruoštis?

Vidurio amžiaus krizė – štai kas man, pričiumpu save ir tąkart girdžiu BBC radiją šnekant apie Amerikoje atliktą naują tyrimą.  Vis  manyta,  kad  žmogaus  smegenys  pradeda  regresuoti  sulaukus  20-ties ir kuo tolyn, eina vis prastyn. Laidoje minėta  profesorė  aptiko  visiškai  priešingus  faktus  –  kad  žmogaus  smegenys dirba didžiausiu pajėgumu ir sugeba rasti  greitus  ir  efektyvius  sprendimus  jam esant 43–50 metų. Jos ne tik naudoja visą sukauptą patirtį ir išmintį, bet ir yra linkusios matyti šviesiausias, pozityviausias gyvenimo puses labiau nei negatyvias.

„Žmonės! – sušunku sau garsiai. – Mūsų dar laukia ateitis.“ Juk iš tiesų Viešpats visuomet  buvo  pilnas  staigmenų.  O  žmogaus  gyvenimo  laikotarpiai  visi  iki  vieno turi  būti  gražūs.  Tik  savaip.  Juk  pavasaris skiriasi nuo rudens, o ruduo – nuo žiemos. Bet aš jų visų pasiilgstu ir labai noriu.

Šis numeris – apie save kelio vidury kitaip galvojančias ir „derlių“ skaičiuojančias. Sielai  pradžiuginti  žurnale  rasite  Irenos Veisaitės gyvenimo istoriją. Ją skaitydamas negali nesistebėti, kaip moteris, išgyvenusi ištisą pragarą ir būdama garbaus amžiaus, gali išlikti tokia šviesi. Neaptiksite joje nė lašo bambeklės, kurios taip bijome pajutusios amžių didėjant.

Naujas vasarinis „Tapati“ numeris tepakelia sielą aukštyn, prie Jo, teikiančio ramybę  ir  džiaugsmą,  pranokstančio  tą nelemtą vidurio amžiaus krizę.

Myliu, Aušrinė

Svarbu: palaukite keletą sekundžių, kol įsikels failas, tuomet spustelėkite ant paveikslėlio ir atversite didesnį langą. Apatiniame meniu pasirinkite norimą puslapį, tuomet dar kartą spustelėkite ekrane ir atversite žurnalą tikruoju dydžiu, kurį patogu skaityti.